Martynas Danius: karantinas pakeitė gyvenimą visiems

MMA.LT: Kaip karantinas pakeitė tavo gyvenimą?
Martynas: Pakeitė gyvenimą visiems, kažkam daugiau, kažkam mažiau. Man suteikė daugiau laisvo laiko, kadangi darbai sustojo. Buvau suplanavęs daug į priekį, tačiau viskas sugriuvo, tikėtina, iki pat metų galo. Ko gero skaudžiausia tai, kad buvau suplanavęs dalyvauti Lietuvos kikbokso čempionate. Dėl to pasiėmiau 3 savaites atostogų nuo darbo, su treneriu susiderinome grafiką, pradėjome sportuoti. Savaitės pabaigoje, ketvirtadienį, prieš treniruotę nuėjau pamiegoti, o atsikėlęs atsitiktinai pamačiau naujieną Lietuvos kikbokso federacijos puslapyje kuriame buvo rašoma, kad čempionatas yra atšaukiamas dėl karantino. Automatiškai visi planai kažkur į šiuklinę keliauja ir tenka ieškoti naujos veiklos. Aš būsių sąžiningas – dabar esu tinginys ir nesant varžybom be reikalo nesportuosiu, o tiksliau nesportuosiu taip kaip turėčiau. Nesilaikysiu jokių rėžimų, naktinėsių ir valgysiu – darysiu tai kas man patinka. Kažko spaust tikrai nebandysiu, na bent jau nespausiu taip kaip turėčiau jeigu varžybos turėtu tikslią datą. Štai taip karantinas ir pakeitė viską, taigi šiai dienai turiu daugiau laisvo laiko ir bandau jį praleisti kuo prasmingiau.

 

MMA.LT: Senokai nekovojai varžybose Lietuvoje, kur buvai dingęs?
Martynas: Na didžiąją laiko dalį atima darbas. Taip pat, viena iš priežaščių yra pasiūlymų stoka. Kai yra pasiūlymų – atsiranda noras ir galimybės. Dingęs esu Lietuvoje, 2019 metais kovojau Moldovoje, FEA WGP 28 turnyre. Taip pat jie siūlė kovoti FEA WGP Odessa, bet ten siūlė važiuoti kaip pamaininiam kovotojui, o tai reiškia, kad per trumpą laiką būtų reikėję numesti apie 7 kilogramus, tai papraščiausiai atsisakiau. O iš esmės kiek išeina tiek sportuoju, turiu keletą asmeninių treniruočių ir trenerį tenka kai kada pavaduoti. Dabar truputėlį rečiau tai išeina, bet kol galim, tol judam. Yra minčių sudalyvauti triatlone. Šiemet turbūt dėl karantino nesigaus, didžioji dalis suplanuotų varžybų perkeltos ar net atšauktos, tačiau kitamet turėčiau ir norėčiau sudalyvauti Iron Man varžybose, tiesa, tik pusės distancijos.

 

MMA.LT: Tavo svoryje, KOK varžybose galima sakyti tave pakeitė Dovydas Rimkus ir Matas Pultaražinskas. Ką manai apie juos ir apie jų kovą?
Martynas: Taip dabar tokie laikai – jaunimas keičia senimą. Jei galiu save vadinti senu, nors dar nesenas. Anksčiau buvau aš, D. Danyla, I. Osininas. Osininas vis dar kovoja KOK. Dabar turim Matą ir Dovydą. Ką apie juos… Su D. Rimkum teko daugiau bendraut – pozityvus, šaunuolis, man patinka tai ką jis daro ir tai tikrai atneša intrigos. Su Matu gyvai bendravęs nesu, galbūt esu seniai su juo susitikęs Titane, kai ruošiausi GP ketvirtukui, bet tada jis buvo ne toks žymus ir dar tik pradėjo savo kelią. Jų kovos pats labai laukiau, tikiuosi nebus kaip su Khabibo ir Tonio kova, kai kelia, nukelia ir vis nesigauna. Jau čia berods irgi antras kartas kai jiems nepavyksta susitikti tarpusavyje. Tikiuosi geros kovos, kadangi svoris lengvas, bus aktyvi kova kurioje netrūks veiksmo. Galbūt aš matau Rimkų kiek kurybingesniu, bet negaliu objektyviai vertinti, nes su Matu neteko sportuoti, o su Dovydu – teko sparinguotis. Na bet kuriuo atveju ringe viskas bus aišku.


MMA.LT: Minėjai Khabibo ir Tony akistatą. Yra tendenciją jog visų kpovinio sporto šakų atstovai labiau domisi MMA negu savo sporto šaka. Šie laikai yra sunku būti kikbokso fanu?
Martynas: Aš į MMA kovas žiūrių iš savo perspektyvos kadangi imtynių nelabai suprantu. Parterį kažkiek gaudausi, nes teko užsiimineti BJJ. Tačiau visų sporto šakų atstovai labiau domisi MMA dėl to, kad sportas sulaukia gerokai daugiau dėmesio žiniasklaidoje už visus kitus kartu sudėjus. Taip pat investuojama į šį sportą yra daug daugiau. Tiek energijos, tiek finansų. Video blogai ir taip toliau – labai daug demesio skiriama individualiai vienam kovotojui, ko galima pasigesti kituose sportuose.
Būti kikbokso fanu – na taip labai sunku. Praktiškai neįmanomą rasti informacijos, MMA sportę aprašomas ir transliuojamas kiekvienas renginys, o kikboksę, kartais net neįmanomą rasti kovų rezultatų, nors renginiai tikrai vykstą ir yra begalė gerų kovotojų.

 

MMA.LT: Minėjai jog nori bandyti save Iron Man 70.3 varžybose. Tai ekstremaliai sunkios varžybos. Ar senai jau tam ruošiesi?
Martynas: Turiu grupę sporto entuziastų „Atsipūtę“ su kuria nuo 2017 m. dalyvaujame bėgimuose. Po paprastų begimų užsinorėjome kažko rimtesnio, susiradome Spartan Race OCR – jei teko girdėti, populiari begimo rušis pasaulyje – bėgimas su kliūtimis. Yra atstumai: 5, 15 ir 21 kilometras. Visur esame surinkę medalius ir vienais metais sprinto rungtyje (5 km.) tapome antri. Jau daugiau nei metai norisi sudalyvauti Iron Man 70.3 varžybose. Tai išties sunkios varžybos. Kolkas žiūriu video kaip visi ruošiasi, bet žinau, kad tai nėra neįmanomą. Nesu nei geras plaukikas, nei buvęs bėgikas ar dviratininkas – nei vienos iš šių sporto šakų profesionaliai nesportavau, bet manau pusė Iron Man įveiksiu, žinoma, su pasiruošimu. Pasiruošimas trunka 3-4 mėnesius. Kiekvieną savaitę 1-2 kartus plaukioju ir kuo dažniau stengiuosi išbėgti, silpniausią dalis – dviračių minimas. Vat ten teks pakovoti, nes mint teks velniškai daug, tačiau kolkas viskas nusikėlė. Pagyvensim – pamatysim.

 

MMA.LT Kas toliau, galbūt ultramaratonas? Ar tęko girdėti apie 240 mylių bėgimą kuris vyko JAV?
Martynas: Ne, ne, tikrai ne. Manau galiausiai apsiribosiu pilnu Iron Man. Pradžioje puse, o po to ir pilnu. 240 mylių – kosmosas, nesu girdejes. Užteko Spartan Race su kliūtimis, 4 valandų su viršum begimas, kojų traukimai ir panašiai. Galbūt kolega iš mūsų kompanijos Gediminas galėtu tuo apsiimti, jeigu jis bėgtu, būtu labai įdomu stebėti pasiruošimo procesą. Tiek bėgti turi būti labai psichologiškai tvirtas, o būtent jį tokiu ir laikau.
Net neįsivaizduojų, net nenoriu isivaizduoti kaip tam reikia ruoštis. Stebiu David Goggins kaip jis begioja. Šioje rungtyje turi būti ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai stiprus, kai tavo kūną tiesiog traukia, laužo. Manau aš tiesiog nepatempčiau, sąžingai nepatempčiau jokios ultramaratono distancijos.

MMA.LT: Klaipėda visada garsėjo kaip smūgiuotuojų kraštas, 4 puikūs smūgiavimo klubai: „K-1 akademija”, „Muaythai imperija”, „Galaktika A” ir „Titanikas”. Kaip klubai sutaria tarpusavyje ir ar dalyvaujate bendruose sparinguose?
Martynas: Na taip Klaipėdoje daugiausiai smūgiuotojų, tačiau turime ir BJJ klubu, bet visi nauji ir užtruks kol įsisuks. Kažkokių pykčių tikrai neturime. Aš pats pradėjau sportuoti „Galaktika A, paskui perėjau į „K-1 Akademiją”. Beveik visi klubai Klaipedoje kilo iš „Galaktikos A” o „Titanike” būti neteko. Ištiesu net nežinau tikslios vietos kur jie įsikūrę. Su „Muaythai Imperijos” vyrukais teko sparinguotis. Jie turi ir mano svorio kategorijos kovotojų, ir sunkesnių – smagus, geras perspektyvus jų jaunimas. Manau parveš medalių į Klaipėdą, tiek mėgėjų, tiek profesionalų ringuose ateityje.
Šiek tiek papildysiu apie bendrus sparingus iš savo perspektyvos. Aš sveriu 70 kilogramų ir man boksuotis su 80 kg. ar didesniais nelabai yra tikslo. Aišku kažkiek naudos yra, bet jie didesni, stipresni, tačiau letesni. Manau jei kovoji 65-70 kg svoryje su šios svorio kategorijos kovotojais ir turi sparinguotis, todėl dažniau vykstam į Vilnių, nors darydavome bendrus sparingus ir patys, savo klube „K-1 akademijoje”. Kviesdavome visus. Kaip ir minėjau užsukdavo ir „Muaythai imperijos” vyrukų, ir iš Latvijos atvažiuodavo, ir Mažeikių. Būdavo tikrai įdomu.

 

MMA.LT: Pasibaigus karantinui, kada galime tiketis tavęs grįžtant į ringą?
Martynas: Iš pradžių sulaukime kadą jis pasibaigs. Kas liečia mėgėjų ringa tai WAKO Lietuvos čempionatas Rugsėjo mėnesį. Kas liečia profesionalus – lauksiu atitinkamo pasiūlymo. Suprantu, kad sedėdamas ant suolo niekam įdomus nebūsių ir jeigu manęs kažkas dar nepamiršo, tai tikrai pamirš. Jei ne dabar, tai kiek vėliau. Bet vėlgi, turi būti atitinkamas pasiūlymas. Už 600 eurų žalot savęs pasiruošimu ir kova tikrai nesiruošiu. Taigi laukia mėgėjų čempionatas o iki tol, lauksiu pasiulymo profesionaliai kovai. Jis turi būti adekvatus, kad būtų verta gaišti savo laiką.